2017 m. kovo 30 d. Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ projekto vadovė Andželika Barčkienė, projekto administratorė Edita Šiaulianskienė ir projekto finansininkė Vida Stripeikienė dalyvavo parodos „Ką pasėsi… 2017“ metu Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro organizuotame seminare „Socialinio verslo koncepcijos įgyvendinimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą“. Seminare kalbėta apie socialinio verslo koncepciją, socialinio verslo plėtros galimybes bei iššūkius. Seminaro metu pranešimus skaitė: Ilona Javičienė, Žemės ūkio monisterijos kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė; Arūnas Survila, Monika Stankevičiūtė, NVO “Avilys” atstovai; Nils Phillips, Rostanga bendruomenės pirmininkas.
„Daugelį socialinių problemų paprastai sprendžia valstybė. Tačiau dalis valstybės teikiamų viešųjų ir socialinių paslaugų gali būti perduota įvairioms iniciatyvoms – bendruomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, NVO ir kt., – įsitikinusi Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė. – Iki šiol Lietuvoje nepakankamai išnaudojamas šių organizacijų potencialas skatinant socialinį verslą ir sprendžiant vietos socialines problemas“.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė seminare pristatė, kokias galimybes vietos bendruomenėms suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonė „LEADER programa“.
NVO „Avilys” atstovai Arūnas Survila ir Monika Stankevičiūtė kalbėjo apie socialinio verslo aplinkos kaitą nuo 2012 m. iki 2017 m. Pristatė praktinius socialinio verslo iniciatyvų pavyzdžius Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje, taip pat apžvelgė mūsų šalyje jau įsibėgėjusią programą „Socifaction“.
Svečias iš Švedijos – Rostanga bendruomenės pirmininkas Nilsas Phillipsas (Nils Phillips) pasidalijo, kaip jo kaimelio bendruomenė išplėtojo socialinio verslo idėją. „Mūsų organizacija yra lyg akcinė bendrovė su 400 akcininkų. Organizacija superka kaime nenaudojamus ar apleistus namus, juos atnaujina ir išnuomoja verslininkams ar naudoja kitiems visuomenės poreikiams“, – apie paprastą, bet puikiai veikiančią socialinio verslo idėją kalbėjo svečias. Pirmasis organizacijos pirkinys buvo nenaudojama šaldymo patalpa – dabar tai miestelio modernaus meno muziejus. Vėliau organizacija įsigijo apleistą restoraną, jį sutvarkė ir išnuomojo. Nuomos kaina priklauso nuo restorano apyvartos, o pinigai, surinkti už nuomą, grįžta bendruomenei. Bendruomenės nariai yra suinteresuoti eiti į restoraną ir taip remti savo bendruomenę. Pasak N. Philipso, bendruomenė taip pat nupirko ir viduryje miestelio stovėjusias griuvenas, kur rinkosi ne pačios geriausios reputacijos asmenys. „Iš verslo pusės – tai buvo pati blogiausia investicija, bet socialiniu atžvilgiu – tai buvo geriausiai investuoti pinigai“, – apie suremontuotas ir namais paverstas patalpas pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
